Egzotiniai Balkanai ir Graikija

Zdravo! Šį kartą aprašysiu savo kelių savaičių kelionę su draugais į Atėnus, kuri paliko mums labai daug įspūdžių ir netgi šiek tiek adrenalino. Jeigu pasakyčiau, kad kelionė buvo planuota – meluočiau. Nė velnio mes neplanavome. Tiesiog rinkomės gerą ir pigų variantą išsinuomoti automobilį (kas buvo iššūkis, nes vasaros sezonui jau daug kas buvo užrezervuota). Pažinčių dėka atsirado kai kas, kas išnuomavo mums „volkswagen tourana“  už labai prieinamą kainą. Keliavome mes keturiese: aš, Renata ir mano du draugai vairuotojai Pavelas ir Kęstutis, trumpiau sakant grupelė studentų. Netempėme gumos, iškart kai gavome automobili, greitai susiplanavome kelionę ir apsipirkome. Startas buvo rugpjūčio viduryje, o grįžti turėjome iki rugsėjo pradžios dėl darbų ir studijų.

img_0808

Nieko neturiu prieš lenkus, nes pats turiu lenkiško  kraujo, na bet važiuoti per  Lenkiją labai nusibosta. Nuo Varšuvos iki Čekijos kelionė gan neilga.  Čekijoje nesustojome niekur, tik degalinėje nusipirkti lipduką leidžiantį važiuoti Čekijos greitkeliais tam, kad greičiau atvykti prie Alpių. Kelionę pradėjome penktadienio vakarą ir jau šeštadienį  po pietų buvome Vienoje (Austrijoje).  Apie Austriją kol kas daug nerašysiu, kadangi tam skirtas bus kitas įrašas ir dėl to kad čia neturėjome daug nuotykių išskyrus tai, kad nakvojome kažkur priemiestyje, miške, palapinėse, kur buvo daromas kelio remontas. Beje, šioje kelionėje nuolatos teko nakvoti draudžiamose vietose su palapinėmis.

img_1160

img_0021

Pabudę greitai susirinkome daiktus, susitvarkėme ir judėjome toliau.  Visą dieną klajojome po Austrijos Alpes, o vakarėjant atvažiavome  į Slovėniją,  populiarią vietą, kuri vadinasi ,,Lake of Bled“. Tai ežeras tarp kalnų, kurio viduryje yra maža sala, ant kurios stovi pilis ir į kurią neveda joks tiltas. Vienintelis būdas nusigauti ten – valties nuoma arba jei esi geras plaukikas, gali bandyti laimę nuplaukti iki jos. Tai nerealiai graži vieta, o ypač  ryte, kai atsikėlęs pamatai kylančią saulę iš už kalnų, apsuptų debesimis. Pamažu saulės spinduliai apgaubia ir tą pilį, esančią ežero viduryje.  Po pusryčių ėjome maudytis, nes oras buvo tiesiog nuostabus, negalėjome praleisti progos.

img_1349

img_1409

Pasibaigus linksmybėms prie ežero judėjome link Liublianos, Slovėnijos sostinės. Šiame mieste daug baroko stiliaus pastatų, graži panorama iš centrinės pilies, kuri šiek tiek primena Gedimino pilį. Įvažiavus į miestą  kartais galima pajusti komunizmo dvasią dėl pasilikusių sovietinių pastatų. Jei būsite Liublianoje, siūlau jums aplankyti Liublianos pilį, įžymų tiltą na ir ,žinoma, Katedrą. Visa kita jums gali aprodyti nemokamuose turuose.

img_1441

img_0102

Slovėnijoje ilgai neužsibuvome, nes  noras greičiau atsirasti prie jūros buvo be galo didelis. Po kelių valandų kelio kirtome Kroatijos sieną. Pasienyje puikiai supranti ir jauti tai, kad kirtai sieną ne tik šių  šalių, bet ir sieną tarp Europos ir Balkanų. Kroatija iškart pasitinka su savo nepakartojamais gamtos reiškiniais, kalnais, miškais ir tuščiais vaiduoklių kaimais… Ech… Balkanai – štai ir mes! Matant apleistus pastatus su šūvių žymėm, supranti, kaip neseniai ši šalis buvo karo zonoje. Mūsų tikslas buvo Plitvicos parkas, kuris įdomus pirmas 3 valandas. Jis pilnas žydrų ežerų, kriauklių ir įvairiausių augalų. Kodėl įdomu buvo tik 3 pirmas valandas? O todėl kad po to vaizdas kartojasi, be to didelis turistų skaičius gadino visą romantinę atmosferą ir šios vietos mistiką.  Motina gamta nenustoja manęs stebinti –  esi Plitvicoje, stovi ant skardžio, nuo kurio matosi maža dalis parko, ir mąstai, iš kur tokioje mažoje teritorijoje, tokiame mini kanjone atsirado tiek daug krioklių, kurie stebina savo švariu vandeniu ir kiekiu. Bet kaip ir minėjau, po kurio laiko tas vaizdas kartojasi ir pradeda nusibosti, atsiranda alkis ir darosi nebeįdomu, pradedi zirsti, kad nori greičiau važiuoti prie jūros. Ir kaip ne keista, draugai palaiko šią idėją ir susimąsto, kur būtų galima sustoti papietauti.

img_1637-2

img_1715-2

Judėjome toliau. Tikslas buvo Sibenik, kuris buvo visai netoli, tačiau dėl pasirinkimo važiuoti vaizdingu maršrutu ir nakvynės vaiduoklių name, atvykome tik paryčiais. Taip… tuose namuose mano draugui Pavelui visą naktį vaidenosi. Nepavydėjau jo merginai, nes ji bijojo užmigti dėl to, kad jis bijojo. Nuvažiavus į pajūrį nakvojome kažkokiame sode, prie pat pajūrio, privačioje valdoje, kur augo alyvuogės. Kroatija, kalbant apie kelią ir pajūrį, labai įdomi vieta, nes tave apima toks jausmas, kad lyg ir esi prie jūros, bet tuo pačiu ir nesi, nes kitoje jūros/įlankos pusėje tu negali pamatyti jūros krašto, kaip mes esame įpratę, matosi kiti negyvenami salynai.

img_1491

img_1132

Kroatija, Kroatija, Kroatija, nuostabi šalis, žydra jūra, pliki akmenuoti kalnai, karšto temperamento slavai ir nedidelės maisto bei suvenyrų kainos. Po Plitvicos aplankėme Sibeniką ir Trogirą – tipiškus kroatiškus viduramžio architektūros miestus, kurie paliko didesnį įspūdį nei tolimesnėje kelionės dalyje būsiąs Dubrovnikas. Kodėl? O todėl, kad jie yra mažiau žinomi ir turistai dar nesugadino tos riterių laikų atmosferos. Žinoma, sunku tokiuose miestose būti vidurdienį, nes aplink tik sienos ir akmenys, pavėsio trūkumas ir karštis, kuris siaubingai vargina, todėl  neįmanoma išvengti pertraukų prie jūros.

img_1881

img_1815

img_1829

img_1890

Vakare jau atvykome į Bosniją ir Hercegoviną ir vėl nakvojome kažkur nežinomoje vietoje. Radome kažkokį kukurūzų lauką, kuriame ir pastatėme savo palapines. Tą vakarą atsimenu dar ir  šiandien –  žvaigždės, malonus šiltas vasariškas vėjelis, žiogų smuikų orkestras , ech… gyvenimas nuostabus. Iš pačio ryto po paieškų skanių kukurūzų važiavome link Mostaro miesto, kuriame yra UNESCO saugomas vienas seniausių tiltų pasaulyje. Bosnija ir Hercegovina turbūt labiausiai nukentėjusi šalis iš 90ųjų serbu išpuolių. Įvažiuojant į tokius didmiesčius kaip Mostaras šokiruoja tokie vaizdai, kaip apšaudyti namai, kur gyveno civiliai. Tave apima keistas jausmas, kai suvoki, kad tokie dalykai vyko prieš 20 metų, tada kai aš budamas vaiku žaidžiau kieme su draugais, kažkur kita pus Europos žmoniu gyvybes buvo ant plauko dėl politiniu interesų. Taip pat didelį įspūdį paliko Mostaras ne tik savo įžymiu tiltu, kuriame vyksta įvairūs „Red bull“ renginiai, kur žmonės šoka į šaltą kalnų upę, bet ir pačio senamiesčio architektūra, visi pastatai padaryti iš akmenų, kurie atgabenti iš vietinių kalnų. O parduotuvėles tiktais ir vilioja savo pigiais suvenyrais ir rankų darbo dirbiniais. Papietavus vietiniais kebabais, kurie buvo patiekti ant lėkštės keliavome į sostinę – Sarajevą.

img_2020

Važiuojant Bosnija ir Hercegovina matai, kokia yra skurdi  šalis, valstybės ekonomika  tokia nusilpusi, kad  net nepakanka lėšų  paslėpti skylių pastatuose nuo visų šūvių, kurie vyko prieš du dešimtmečius. Gamta Bosnijoje irgi nėra labai derlinga, nes aplinkui tiktais pliki kalnai be jokios augalijos ir dar kartą kalnai, bent jau maršrute Mostaras-Sarajevas-Montenegras. Pats Sarajevas nenustebino mūsų labai, kadangi matėme tą patį skurdų vaizdą kaip ir Mostare, daug parduotuvėlių, mečečių ir „Sebilj“ vandens šaltinio kranas miesto rotušėje.  Kai aš kalbu apie Bosniją ir Hercegoviną, nežinau, kodėl bet man kyla liūdnos asocijacijos dėl karo gal todėl, kad mes buvome muziejuje, kuris skirtas šiai tematikai. Sarajevas karo metu buvo apsuptas serbų ir žmonės, norėdami palaikyti kontaktą su civilizacija, buvo iškasę tunelį po oro uostu. Šio tunelio pagalba maisto produktai ir medikamentai buvo nuolatos siunčiami į pati miestą. Tikriausiai  tunelio dėka Bosnija ir Hercegovina ir išliko  pasaulio žemėlapyje, tokia kokia ji yra.

dsc01321

img_2097

img_2084

Kitas mūsų sustojimas buvo Montenegras, Dormitoro Parkas, kuriame vėlgi Balkanų gamta nenustojo mūsų stebinti. Didelis skardis, o skardžio apačioje miškai ir gyvenvietės, pasakiški namukai, serpantinai, pelkės ir agresyvūs vietiniai gyventojai, kurie tik ir bando špešti pinigų už nieką, taip ir norisi pasakyti – Welcome to Balkans. Tokiose vietose gera sustoti, papietauti, pasigrožėti vaizdais ir padaryti labai daug „selfie“. Maistą dažniausiai gamindavome patys, nes Kęstas turėjo dujų balionėlį bei Lenkijoje gan pigiai prisipirkome įvairių makaronų, ryžių ir daržovių. Įprastai gamindavomės kažką paprasto, sveiko, pigaus ir studentiško. Žinoma tame parke ilgai neužsibuvome, nes norėjome, kuo greičiau nukeliauti prie jūros. Come on! Žinant, kad vasarą  norisi tos jūros.

img_2570

img_2300

Išvažiavome į pajūrį ir pakeliui mus pasitiko nuostabusis Dubrovnikas. Kaip ir minėjau anksčiau, turistai truputi gadino atmosferą, tačiau jie niekaip negalėjo sugadinti vaizdų su istoriškai svarbia architektūra. Pastatai ir pats miesto sudėjimas ant tiek intriguoja, kad atrodo, jog laiko mašina nunešė atgal į praeitį, į tuos laikus, kai riteriai saugojo šį miestą ir jo turtus nuo priešų, kurie bandė sunaikinti miestą. Pats miestas yra kaip koks brangakmenis. Suvenyrų ir muziejų kainos ne kroatiškos, o sakyčiau labiau šveicariškos. Būnant  miesto centre jausmas yra nepakartojamas, bet kai nuvažiuoji kokius 5km Albanijos kryptimi, tai ant kalvos turi galimybe pasigrožėti juo. Atsiveriantis nuostabus vaizdas suteikia dar geresnę savijautą, jautiesi taip lyg būtum užkariautojas, kurio laukia kova prie Dubrovniko vartų.

img_0414

img_2788

Kova ir sunkumai? O taip, jie mus pasitiko bet ne Dubrovnike, o Albanijoje. Rašiau, kad Bosnija ir Hercegovina yra skurdi, tai va Albanijoje yra dar žiauriau… Čia ypač juntamas kontrastas, kai važiuoji pro Montenegrą ir matai turtingus turistus, 5 žvaigždučių hotelius ir kai kerti sieną automobiliu… Puola benamiai tikėdamiesi, kad kas nors numes, kokį grašį maistui. Jau pirmi įspūdžiai važiuojant naktį  yra ne kokie… Visur pilna šiukšlių, vairuotojai vairuoja taip, kaip jie nori, namai nebaigti statyti arba griūvantys, benamiai ant kiekvieno kampo, o kvapas toks, kad atrodė, lyg  kažkas degtų padangos. Šis tvaikas buvo su mumis visą mūsų kelionę kertant šalį. Neturėjome ušsirezervavę jokio hostelio ir nenorėjome niekur statyti jokios palapines, nes drąsos mums trūko, tad nakvojome automobilyje Tiranos miesto centre. Laikas spaudė mus, jo turėjome  ne per daugiausiai, o dar laukė tolima kelionė iki Atėnų. Tad  pabudus greitai apvažiavome sostinę ir judėjome kontinento apačion.

tirana2

tirana

Noriu pasakyti, kad kitokį įvaizdį Albanija padarė važiuojant dieną. Tačiau nuomonė apie ekonominę šalies padėtį nepasikeitė, ypač, kai matydavome mažus kaimus, kurių namai buvo pastatyti iš šiukšlių, bet gamta skyrėsi nuo kitų Balkano šalių. Čia  išvis nebuvo matyti miškų, daugiau sausumos, platūs ir neaukšti kalnai mus supdavo  kelyje. Kai išvažiavome iš Tiranos, sustojome tiktais Sarande ir Ksamil, žinot dėl ko? Būtent dėl paplūdimių ir jūros. Kalbant apie pliažus, tai turiu pasakyti, kad skiriasi labai nuo švarių ir prižiūrėtų pliažų, kurie randasi Kroatijos pajūryje. Jeigu ieškosite vietos, kur prigulti ir norėsite, kad jose nebūtų šiukšlių, turiu pasakyti, kad galite visa tai pamiršti, nes cigarečių nuorūkos ir saulegrąžų lukštai yra neišvengiama. Pačiuose miestuose senovinės architektūros irgi nerasite, bet alkanus vaikus, kurie prašo pinigų,  tikrai sutiksite. Po deginimosi ir plaukiojimų negaišdami laiko ir patraukėme važiuoti į Graikiją.  I taip Graikija – įžymi savo legendomis ir istorija, ekonomine krize, graikiškomis salotomis ir auksiniais paplūdimiais, bei žinoma savo tradiciniu šokiu – Sirtakiu.

img_0442

img_2891

Ryte mus pasitiko gražus saulėtekis Meteoros kalnuose, matyt, tai buvo viena iš  įspūdingiausių vietų, kurias esu matęs Europos kontinente. Tai yra keistų formų olos, kurios randasi Graikijos šiaurėje, primenantis kitą pasaulį. Jų formos yra tokios įdomios, kad nepratusiai akiai tai atrodo, kad randiesi stebuklo šalyje. Pasisekė vienuoliams, kurie atlikinėja savo pareigas čia. Atrodo, kad tie kalnai tikrai yra nukritę meteoritai. Bet viskam geram ateina pabaiga ir mes judėjome link Atėnų, kuriuose atsiradome vakare, kai jau saulė nusileido.

img_2996

img_3014

Scenarijus pasikartojo, vėl miegojome automobilyje, tačiau šį kartą ant kalno, nuo kurio buvo matyti panorama į patį Akropolį. Vaizdas buvo tiesiog nepakartojamas, žavėjo mus savo grožiu, vaizdais į Graikijos sostinę, ta proga mes ir atsidarėme šampano butelį kurį nusipirkome dar būnant Lietuvoje, ir mėgavomės tuo, kad pasiekėme  savo kelionės tikslą. Šampanas, panorama į Akropoli ir pasiektas tikslas – tai skamba viskas taip nuostabiai, bet nebūtų intrigos, jei nenaudočiau žodžio „bet“…  Todėl galiu pasakyti, jei esate asmuo, kuriam patinka istorija ir tikite, kad senovės architektūra jus nustebins, turiu jus nuvilti. Išskyrus Akropolio istorinis paveldas aplink jį, Parlamentas ir panoraminės kalvos daugiau niekuo Atėnai jūsų nenustebins. Kažkaip net keista, kad vienas seniausias miestas pasaulyje ir neturi tos architektūros senovinės.  Visur pristatyta daugiabučių su parduotuvėmis pirmame aukšte ir graffity, kurių galite rasti čia ant kiekvienos sienos. Bet nenukrypsiu nuo temos… Išaušus rytui judėjome link centro, sutikome daug malonių žmonių, nusifotografavome su sargybiniais prie Parlamento, kurie dėvėjo sijonus, ir žinoma atstovėjome ilgoje eilėje, kad atsirasti Atėnų širdyje-Akropolyje. Vaikščiojant tarp senovinių mūrų, kuriems virš kelių tūkstančių metų, supranti, ant kiek didinga buvo Graikija – tos konstrukcijos detalės: arkos, paminklai, statulos, jos buvo tobulai išdrožtos, pastatytos viena ant kitos, kai svėre daug tonų. Žavumo suteikia ir tai, kad tada nebuvo tokiu modernių technologijų, kurias mes turime šiandien. Apėję viską ėjome link automobilio, buvo taip karšta kad vos judėjome, nes tądien temperatūra galėjo pakilti iki 40o C.

dsc01686

img_3272

img_3274

img_3185

Šiuo momentu mūsų lėta ir maloni kelionė pasibaigė, kadangi iki Lietuvos laukė 2500km ir už 3 dienų Pavelui reikėjo būti darbe, todėl likusias šalis mes jau netyrinėjome taip, kaip mums norėtųsi, bet stojome tiktais sostinėse. Todėl kita stotelė buvo Skopje.  Makedonijos sostinėje  mes ilgai nebuvome,  tiktais greitai apžiūrėjome senamiestį, suvalgėme pusryčius ir pripirkome pigių suvenyrų. Skopje man asmeniškai nepasirodė labai moderniu miestu. Ta tipiška posovietiška architektūra buvo visur, kur bepasisuktum, net nauji pastatai atrodė kaip senoviniai. Nežinau, kodėl bet pastebėjome, kad Makedonijoje nemažai kazino ir paminklų skirtų didžiąjam Aleksandrui Makedoniečiui. Po aplankytų visų turistinių vietų skubėdami lėkeme iki kaimyninės šalies sostinės – Belgrado.

img_3434

img_3430

Kalbant apie Serbiją tai važiuojant joje puikiai matosi, kad ši šalis tikrai galėjo valdyti visą ekonomiką buvusioje Jugoslavijoje, nes nebuvo matyti tokio skurdo kaip kitose Balkanų šalyse. Šioje šalyje viskas visur buvo sutvarkyta, prižiūrėta, net keliai Serbijoje geresnės kokybės negu Lietuvoje. Pats Belgradas mums labai patiko savo atmosfera: daug besišypsančių jaunų žmonių, menininkų, renovuotos architektūros ir atpalaiduojančios aplinkos. Didžiausią įspūdį paliko didžiausia cerkvė visuose Balkanuose: Šv Savos.

 

belgrad

img_3506

Kaip ir minėjau ilgai negalėjome būti, po vakarienės iš karto važiavome atgal į gimtinę, kur ir pasitiko mus nuotykiai. Pamenate buvo emigrantų krizė vasaros pabaigoje?… Tai va, prastovėjome Serbijos – Vengrijos pasienyje virš 12 val dėl susidariusių kamščių. Nuolatos atokiai stebėjome, kad niekas  neįlistu į automobilį, visur buvo bardakas. Ši situacija mus suvėlino tiek, kad mes net neturėjome laiko Budapeštui. Turėjome, kuo greičiau grižti į Lietuvą, nes kelionei papildomos dienos jau nebebuvo. Tuo ir pasibaigė mūsų kelionė, kad paryčiais buvome Lietuvoje ir Pavelas buvo laiku savo darbe. Smagiai praleistas laikas ir įspūdžiai liks mūsų prisiminimuose iki gyvenimo pabaigos o senatvėje susirgus Alzhaimeriu, galima bus žiūrėti šūsnį nuotraukų.  Kalbant apie išlaidas tai neišleidome labai daug pinigų.  2 savaičių kelionė su palapinėmis, kuru, ir maistu asmeniui išėjo apie 450 eur, kas yra labai pigu. Tikiuosi patiko mano istorija, lauksiu tolimesnių komentarų. Iki!

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s