Islandijos dienoraščiai

    Šis trumpas pasakojimas skirtas tiems, kurie netiki tuo, kad keliautojai gali aplankyti Islandiją pigiai ir smagiai. Islandiją, ledo ir ugnies karalystę, būtina aplankyti jau apkeliavus visą pasaulį ir iš naujo atgaivinti susižavėjimą, lyg tai būtų pirma kelionė . Nes būtent čia būdamas tu jautiesi lygtais atsirastum kitoje planetoje. Keliaujant po salą apima įspūdis, kad žingsniuoji po gyvenimo etapus. Kaip ir gyvenime, mes pereinam ugnį ir ledą, kai atsiranda iššūkiai kasdieninėse situacijose. Islandija – tai šalis, kuri keičia įsivaizdavimą apie gyvenimą. Apie tai ir bus mano šiandienos istorija.

Istorija prasidėjo nuo to, kad su mano draugu Juliumi norėjome skristi į Iraną. Deja, padarėme išvadą, jei nuvyktume tenai, po to į JAV reiktų daryti vizas. Vis dėl to nusprendėme iš pradžių nukeliauti į Ameriką, o tik po to į Iraną. Kelionė atrodė geras sumanymas, bet per brangus tuo metu. Žiūrėdamas pigius lėktuvų bilietus per ,,greitai.lt” radau pigius skrydžius į Islandiją (Vilnius-Reikjavikas už 70 eur į abi puses). Pasiskaičiavę automobilio nuomą, nakvynių kainas bei maisto išlaidas, iš karto įsigijome lėktuvo bilietus, kol dar buvo pigūs.

Lapkričio pabaigoje įvyko mūsų kelionė. Nustebome, nes oras Islandijoje buvo šiltesnis negu gimtinėje. Iškart išėjus iš lėktuvo, judėjome link automobilių nuomos centro. Išsinuomojome ,,Hundaju’’už 200 eur keturioms paroms. Automobilis per trumpą laikotarpį padėjo aplankyti daug gražių vietovių. Todėl ir tau, gerbiamas skaitytojau, siūlau išsinuomoti mašiną Islandijoje. Važiuojant per salą pirmas įspūdis yra toks, lyg  keliauji kitoje planetoje. Jokių medžių bei augalų, tiktai juodos uolos nuo vulkano ir rūkas.

View this post on Instagram

New challenge! For many years I am traveling, but newer posted all my pictures. So today is a start day where i gonna post pictures from my trips. I chose from Iceland because of blog which I wrote, and it is as well country in the middle Atlantic ocean. Kaip jau visi žinote, kad savo gyvenimą atidaviau keliavimui… Esu apkeliavęs beveik visą Europos kontinentą, bet niekados nesidalinau savo nuotraukomis iš fotoaparato. Nuo šiandien visus metus kas dieną dėsiu nuotraukas iš kelionių. #photography #photooftheday #photographyart #travel #keliones #kelione #kelionė #newgoals #challengeaccepted #challenge #blogger #blog #blogas #lietuva #Islandija #iceland #icelandic #lifestyleblogger #lifestyle #travelphotography #instatravel #instaphoto #instagood #lietuvis #природа #приключения #путишествие #исландия

A post shared by Art Preo (@artpreo) on

Pirmas mūsų sustojimas buvo ,,Blue Lagon”, viename populiariausiame turistiniame taške, kurį Islandijos gyventojai patys susikūrė – iš požemių išpompavę gydomąjį vandenį. Vieta atrodo tikrai įspūdingai. Žydras kaip dangus karštas vanduo tarp juodų vulkaninių akmenų paliko įspūdį. Bet maudytis nėjome, kadangi tokia pramoga kainavo apie 100 eur, o plius dar turėjome ribotą laiką aplankyti kitas vietas. Todėl pasifotkinome ir iš karto varėme į kitas vietas.

Kitas tikslas buvo pamatyti geizerius prieš sutemus. Lapkričio mėnesį Islandijoje yra labai trumpos dienos. Apie 9 val. ryte prasideda diena ir jau 16 val.  darosi tamsu. Tai iki ketvirtos valandos spėjome aplankyti, kaip jau ir minėjau, geizerius, krioklį ,,Gullfoss” bei parką ,,Pingvelilir”. Per tą laiką buvome maloniai šokiruoti Islandijos gamta. Niekados dar gyvenime gyvai neteko matyti geizerių, nebent tik per televizorių. Kai susiduri su tuo gyvai, suvoki, kad motina gamta išstumia iš požemių tą vandenį. Na, o, kriokliai kaip kriokliai, nepaliko labai didelio įspūdžio.

Sutemus važiavome jau link sostinės, nakvynės ieškotis. Buvau priblokštas ir šioje vietoje. Maniau, kad Reikjavikas bus tokio pat dydžio kaip Nemenčinės kaimas, bet klydau. Miesto dydį galiu drąsiai sulyginti su Šiauliais. Įvažiavus į miestą, 20 min trunka su automobiliu pavažiuoti iki senamiesčio. Miesto centre pasitiks jus pasakiški kaimo nameliai, priminsiantys mums nediduką miestelį. Buvau jau iš anksto užsirezervavęs per ,,booking.com” hostelį, tai neužtruko laiko ieškant nakvynės. Iš karto atlikus rezervaciją, judėjome į miestą valgio ieškotis. Pakeliui pasitiko mus Reikjaviko katedros bažnyčia ,,Hallgrímskirkja”, kuri tiesiog apstulbino. Kiek esu keliavęs, dar tokio architektūros sprendimo nebuvau matęs. Jos paviršius tarsi apaugęs akmenimis.

Kainų atžvilgiu Islandija niekuo nesiskiria nuo kitų Skandinavijos šalių. Vidutiniškai už vakarienę žmogui kavinėje užmokėsite daugiau nei 20 eur. Pvz., mes už žuvį su ryžiais ir alumi buvome susimokėję 25 eur už vieną asmenį. O banginio steikas restorane kainuoja apie 40 eur. Num, ne kas dieną ragauji tokį delikatesą – banginieną, tai kartą galima leisti tokį malonumą.

Kitą dieną, kai mes papusryčiavome, važiavome link ledynų. Pakeliui buvome sustoję pasigrožėti ,,Seljalandsfoss” ir ,,Skogafoss” kriokliais. Žinoma, neturint jų Lietuvoje tai įdomu pasižvalgyti. Bet tą dieną didžiausią įspūdį paliko ,,Dyrholaey”, ,,Reynisf jara” bei ,,Reynisdrangar” jūros krantai ir skardžiai. Stovint juodo smėlio paplūdimyje, žiūrint į uolas, išnyriančios iš vandenyno gilumų, supranti, koks mažas ir bejėgis esi prieš motiną gamtą. Be juodo paplūdimio žavėjo uolos ir jų formos, kurios susiformavo per milijonus metų, besitrinant tektoninėms plokštėms.

O gaivus Atlanto vandenyno oras įkvepia ir suteikia daugiau jėgų keliauti aplink šią nuostabią salą. Tik yra vienas niuansas… Esant ant skardžio ir žiūrint į vandenyną, apima baimės jausmas dėl vandenyno, kuris negailestingai, be pertraukų bangomis triuškina Islandijos krantus.

Sutemus važiavome link ledynų ieškodami nakvynės pakeliui. Truputį užtrukome su miegu, kadangi lapkritis yra neturistinis sezonas ir dauguma viešbučių buvo uždaryti pakeliui į esančius kaimus. Bet islandiečiai yra faini tuo, kad visi yra geranoriški ir nori padėti. Žmonės viduryje nakties netingėjo skambinti savo kaimynams ir klausinėti, ar yra nepažįstamiems vietos pernakvoti vieną naktį. Galiausiai atsirado vietos pas nepažįstamus prie kažkokio kalno.

Ryte mus pasitiko staigmena. Tas kalnas buvo tas ledynas, kurio ieškojome. Pusryčiams pasigaminome makaronų, kurių atgabenau iš Lietuvos su islandietišku tunu.

Wow! Dar niekados tokio nemačiau. Žiūrint į ledo luitus, kurie turi tokį pat dydį kaip ir Alpių kalnai, jie sustingdo savo grožiu. Numanau, kad per daug naudoju tokių frazių kaip – ,,apstulbina”, ,,šokiruoja”, bet kai ,,eina kalba” apie Islandiją, sunku apibūdinti kitais žodžiais. Tik vienas dalykas liūdino – ledai tirpo ir buvo girdėti, net kaip traška ir lūžta. Ekspertai sako, jog tai vyksta dėl globalinio atšilimo ir tai, kad po dar kelerių dešimtmečių jų gali nebelikti. Gaila, kad žmonės nesupranta, kokią skriaudą daro gamtai ir to, kad mūsų anūkai nepamatys tų visų gražumų, kuriuos mes turime šiandien.

Bet liūdėti nebuvo kada, apėję ledkalnius važiavome link paplūdimio, kuriame tirpsta ledo luitai. Čia irgi Islandija nenustojo stebinti savo gamta ir parodė dar vieną stebuklą. Ledo luitai, kurie nutirpsta ir nukrenta, pasroviui išteka į Atlanto vandenyną. Bet dalis ledo luitų lieka paplūdimyje. Tas ledas atrodo kaip krištolo akmuo, kuris laukia likimo valios. Įdomiai pas pus pasiskirstė laikas, net nesitikėjome, kad per tokį trumpą laiką tiek daug aplankysime. Todėl drauge su Juliumi sutarėm važiuoti į neplanuotą vietą – ,,Ryklio peleką”. Po trijų valandų kirtus Islandijos salą bei sutemus jau buvome vietoje.

Paskutinę kelionės dieną buvom labai atsipūtę, nes pamatėme daugiau net negu tikėjomės, tuo labiau, kad per tą laiką gavome labai daug įspūdžių. O pats ,,Kirkjufell” kalnas – ,,Ryklio pelekas”, šiaip nebuvo labai įspūdingas. Labiau sakyčiau, kad tapome marketingo aukomis, negu pamatėme kažką ypatingo turistams. Kalnas kaip kalnas. Bet pačią vietovę,  kurioje buvo tas kalnas, supo kiti, dar labiau įspūdingesni kalnai su sniego viršūnėmis. Apskritai grįžtant i sostinę, vaizdai kelyje labai skyrėsi nuo tų, kuriuos matėme praėjusias dienas. Vakarų Islandijoje yra laukų, kuriuose veisiasi žirgai ir avys. Pietuose tokio vaizdo nepamatysi ant juodos kaip naktis ugnikalnio žemės. Grįžus į sostinę, pravaikščiojome senamiestį, pamatėme jų parlamentą, verslo centrus bei parduotuves, kuriose nusipirkome suvenyrų Kalėdoms.

Pabaigoje noriu pridurti, kad Islandija – tai ne ta šalis, kurią reikia aplankyti tik kartą. Ne! Aš asmeniškai noriu čia dar sugrįžti vasarą ir žiemą. Vasarą apvažiuoti visą salą, o žiemą pamatyti šiaurės pašvaistę. Kelionė, kaip ir minėjau, neapsiėjo labai brangiai dėl daugelio faktorių. Su išsinuomota mašina daug pigiau keliauti negu su turistiniais autobusais. Pavyko rasti pigius bilietus. Bet labiausiai sutaupėme maistui (makaronams, konservams, prieskoniams, arbatai), kurį atsivežėme iš Lietuvos. Nakvynė žmogui vienai nakčiai apsėjo vidutiniškai 20-30 eur. Bet atsiminkite, lapkritis –  tai ne turistinis sezonas, todėl vasarą kainos didesnės, taip mums sakė vietiniai. Tuo ir užbaigiu šį blogą, linkiu tau nuvažiuoti čia ir atnaujinti gyvenimo įspūdžius.

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s